sala

Sala – tai vandens apsuptas sausumos gabalas. Salų galima rasti visuose vandenynuose ir visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.

Dauguma salų susidaro dėl vulkaninės veiklos arba dėl sausumos tiltų erozijos. Salos gali būti žemyninės arba vandenyninės kilmės. Kontinentinės salos yra apsuptos seklių jūrų ir paprastai yra didesnės ir labiau apgyvendintos nei vandenynų salos. Vandenynų salos paprastai yra mažos ir negyvenamos, jos randamos giliuose vandenynuose.

Salos gali būti labai skirtingo dydžio ir formos. Kai kurios salos, pavyzdžiui, Havajų salos, yra didelės ir sudėtingos, o kitos, pavyzdžiui, Maldyvų salos, yra mažos ir paprastos. Salos klimatas taip pat skiriasi priklausomai nuo jos vietos. Atogrąžų salos paprastai būna karštos ir drėgnos, o poliarinės salos – šaltos ir nederlingos.

Salose gyvena įvairūs augalai ir gyvūnai. Daugelyje jų gyvena unikalios, niekur kitur pasaulyje nerandamos rūšys.

Sąvoka „sala“ taip pat gali reikšti žemės plotą, apsuptą žmogaus sukurtų statinių, pavyzdžiui, dirbtinę salą upėje ar ežere.

Kaip susidaro salos?

Salos susidaro įvairiais būdais, tačiau dažniausiai jos susidaro tada, kai žemę nuo žemyno atskiria kokia nors fizinė kliūtis. Taip gali atsitikti, kai tarp dviejų sausumos plotų susidaro vandens telkinys (pvz., jūra ar ežeras) arba kai sausumos plotą iš visų pusių supa vanduo.

Vulkaninės salos dažnai susidaro, kai išsiveržus ugnikalniui susiformuoja naujas sausumos plotas, apsuptas vandens. Laikui bėgant lava ir kitos salą sudarančios medžiagos gali būti suardytos vandens, todėl susidaro nedidelė uolėta sala.

Salą gali sukurti ir sausumos tiltas, kaip atsitiko, kai 1963 m. išsiveržus ugnikalniui susiformavo Surtsėjaus sala. Išsiveržimo metu išsiveržusi lava ir pelenai ilgainiui atvėso ir sukietėjo, todėl susidarė sausumos masyvas, atskirtas nuo aplinkinio vandenyno.

Ar sala yra valstybė?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes tai priklauso nuo vartojamos „šalies“ apibrėžties. Jei sąvoka „šalis“ apima bet kokią sausumos teritoriją, kuri yra visiškai apsupta vandens, tuomet sala tikrai būtų laikoma šalimi. Tačiau, jei sąvoka „šalis“ apsiriboja suvereniomis valstybėmis, turinčiomis savo vyriausybę, valiutą ir kariuomenę, salos paprastai nelaikomos šalimi.

Kaip vadinama maža sala?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes sąvoka „maža sala“ yra šiek tiek subjektyvi. Tačiau apskritai maža sala paprastai vadinama sala, kurios plotas mažesnis nei 10 kvadratinių mylių. Be to, mažoms saloms dažnai būdinga atoki vieta ir riboti ištekliai.

Kokie yra 4 salų tipai?

Yra keturi salų tipai: žemyninės, žemyninio šelfo, vandenynų ir atolų.

Kontinentinės salos – tai salos, kurios yra visiškai apsuptos sausumos ir dažniausiai yra sujungtos su žemynu. Žemyninių salų pavyzdžiai: Sicilija, Japonija ir Kuba.

Kontinentinio šelfo salos – tai salos, kurias iš dalies supa sausuma, o iš dalies – seklus vanduo. Kontinentinio šelfo salų pavyzdžiai – Bahamų ir Folklando salos.

Vandenynų salos – tai salos, kurios yra visiškai apsuptos vandens ir nėra sujungtos su žemynu. Vandenynų salų pavyzdžiai: Havajai ir Kanarų salos.

Atolų salos – tai salos, kurias iš dalies arba visiškai supa lagūna. Atolų salų pavyzdžiai: Maldyvai ir Gilberto salos.

Parašykite komentarą