Skaistykla

Skaistykla – tai laikinos bausmės vieta arba būsena, kurioje sielos apvalomos nuo nuodėmių prieš patekdamos į dangų. Skaistyklos sąvoka turi senas šaknis ir yra paplitusi daugelyje religinių tradicijų, įskaitant krikščionybę, judaizmą, islamą ir sikhizmą.

Skaistykla dažnai apibūdinama kaip ugnies ir kančių vieta, kurioje sielos apvalomos nuo nešvarumų. Kai kuriose tradicijose skaistykla taip pat laikoma poilsio ir apmąstymų vieta, kur sielos gali pasiruošti kelionei į dangų.

Nėra sutarimo dėl to, kiek laiko sielos lieka skaistykloje, arba dėl tikslaus apsivalymo proceso pobūdžio. Tačiau dauguma tradicijų tiki, kad skaistykla yra laikina būsena ir kad galiausiai visos sielos bus apvalytos ir galės patekti į dangų.

Kokios yra bausmės skaistykloje?

Skaistykla – vieta, kur mirusiųjų sielos apvalomos prieš patekdamos į dangų. Pagrindinė bausmė skaistykloje yra atskyrimas nuo Dievo. Kitos bausmės yra ugnis, skausmas ir kančia.

Kokie yra keli skaistyklos pavyzdžiai?

Pasak Katalikų Bažnyčios, skaistykla – tai kančios vieta arba būsena, kurioje gyvena nusidėjėlių, mirusių malonės būsenoje, bet dar neišvalytų nuo visų nuodėmių, sielos. Manoma, kad šios sielos išgyvena apsivalymo procesą, todėl dar nėra pasirengusios patekti į dangų.

Katalikiškoje tradicijoje galima rasti įvairių skaistyklos pavyzdžių. Viena iš labiausiai žinomų istorijų yra pasakojimas apie turtuolį ir Lozorių iš Luko evangelijos. Šioje istorijoje turtuolis patenka į pragarą, o Lozorius – į dangų. Tačiau turtuoliui suteikiama galimybė pažvelgti į skaistyklą, kur jis mato Lozorių patogioje būsenoje, o save – kankinančioje būsenoje. Ši istorija dažnai naudojama iliustruoti katalikų tikėjimui, kad skaistykla yra kančių vieta, kurioje sielos apvalomos prieš patekdamos į dangų.

Kitų skaistyklos pavyzdžių galima rasti ankstyvųjų Bažnyčios tėvų raštuose ir viduramžių mistikų darbuose. Šiuose tekstuose skaistykla dažnai apibūdinama kaip ugnies vieta arba kaip tamsus ir niūrus kalėjimas. Tačiau jie taip pat pabrėžia, kad skaistykla yra ne bausmės, o apsivalymo vieta, kur sielos apvalomos nuo nuodėmių.

Ar Biblijoje yra skaistyklos?

Biblijoje nėra tiesioginio skaistyklos paminėjimo. Tačiau yra nemažai netiesioginių nuorodų į apsivalymo po mirties sąvoką. Pavyzdžiui, 2 Makabiejų knygos 12, 41-46 eilutėse sakoma, kad Judas Makabiejus aukojo maldas ir aukas už savo puolusius bendražygius, „kad jie būtų išlaisvinti iš nuodėmių.“ Tai rodo, kad buvo tikima gyvųjų užtarimu už mirusiuosius.

Panašiai Mato 12, 32 Jėzus sako, kad tiems, kurie kalba prieš Šventąją Dvasią, nebus atleista „nei šiame, nei būsimajame amžiuje.“ Tai leidžia manyti, kad po mirties egzistuoja atleidimo galimybė.

Taip pat yra nemažai nuorodų į Gavėnią, kuri buvo slėnis už Jeruzalės, kur buvo deginamos šiukšlės ir lavonai. Mato 5, 22 Jėzus sako, kad tie, kurie pyksta ant savo brolio, pateks į teismą. Mato 10:28 Jėzus sako, kad tie, kurie Jį išsižadės, bus išsiųsti į pragarą. Morkaus 9, 43-48 Jėzus sako, kad geriau įžengti į gyvenimą suluošintam, negu patekti į pragarą. Šios eilutės rodo, kad po mirties yra bausmės vieta.

Galiausiai Biblija nepateikia aiškaus atsakymo, ar egzistuoja skaistykla, ar ne. Tačiau yra nemažai netiesioginių nuorodų, leidžiančių manyti, kad tikima

Kiek laiko žmogus yra skaistykloje?

Skaistyklos trukmė nėra tiksliai žinoma, tačiau paprastai manoma, kad ji trunka proporcingai asmens nuodėmių sunkumui. Kitaip tariant, tie, kurie padarė sunkesnius nusikaltimus, skaistykloje tikriausiai praleis daugiau laiko nei tie, kurie padarė lengvesnius nusikaltimus. Be to, tikima, kad asmens artimųjų maldos gali padėti sutrumpinti jo laiką skaistykloje.

Parašykite komentarą