Socialinė nuosavybė

Visuomeninė nuosavybė – tai ekonominės nuosavybės rūšis, reiškianti kolektyvinę grupės ar bendruomenės prekių ir išteklių nuosavybę, skirtingai nuo privačios individų nuosavybės. Ji grindžiama principu, kad visuomenės nariai yra bendrai suinteresuoti visos bendruomenės gerove ir kad ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų naudingi visiems.

Socialinė nuosavybė gali būti įvairių formų, įskaitant valstybinę žemės, išteklių ir infrastruktūros nuosavybę, kooperatinę nuosavybę ir bendruomeninę nuosavybę. Jis dažnai priešpastatomas privačiai nuosavybei, kuri grindžiama individualiais savininkų interesais.

Socialinė nuosavybė nėra tas pats, kas valstybinė nuosavybė, reiškianti išteklių ir įmonių nuosavybę, priklausančią vyriausybei. Nors šios dvi sąvokos kartais painiojamos, socialinė nuosavybė grindžiama kolektyvine žmonių nuosavybe į išteklius, o valstybinė nuosavybė – vyriausybės nuosavybe.

Kas yra nuosavybė sociologijoje?

Sociologijoje nuosavybė yra socialinis santykis tarp žmonių (bendrai vadinamų agentais) ir daiktų. Šie daiktai gali būti materialūs objektai, pavyzdžiui, žemė ar namai, arba nematerialūs objektai, pavyzdžiui, akcijos, obligacijos ar intelektinė nuosavybė. Nuosavybės sąvoka yra pagrindinė daugelio socialinių teorijų sąvoka, dėl jos daug diskutuojama ir ji kritikuojama.

Nuosavybės samprata kilo iš XVIII a. prancūzų filosofo Jeano-Jacques’o Rousseau darbų. Savo įtakingame veikale „Visuomenės sutartis“ Rousseau teigė, kad nuosavybė yra prigimtinė teisė ir kad ji būtina laisvei išsaugoti. Vėliau šį požiūrį perėmė Amerikos tėvai įkūrėjai, kurie manė, kad nuosavybės teisės yra būtinos demokratijai išsaugoti.

Nuosavybės sąvoka taip pat buvo svarbiausia marksizmo teorijoje. Marksistai tiki, kad nuosavybės santykiai yra pagrindinis socialinės klasės veiksnys, o kova dėl nuosavybės yra pagrindinis visuomenės konfliktų šaltinis.

Nuosavybės teisės taip pat yra pagrindinis feminizmo teorijos klausimas. Daugelis feminisčių teigia, kad dabartinė nuosavybės sistema yra patriarchalinė ir stiprina moterų pavaldumą. Jie taip pat teigė, kad nuosavybės teisės būtinos siekiant apsaugoti moterų ekonominę nepriklausomybę ir užtikrinti joms galimybę naudotis ištekliais.

Kas yra socializmas pavyzdys?

Labiausiai paplitę socializmo pavyzdžiai:

-Vyriausybei priklauso gamybos priemonės

-Yra centrinė planavimo institucija, kuri valdo ekonomiką

-Darbuotojams mokama pagal jų darbo našumą

-Didelis dėmesys skiriamas socialinei gerovei

Kiti rečiau pasitaikantys socializmo pavyzdžiai:

-Darbuotojų savivaldumas

-Ekonominė demokratija

-Kooperacijos ekonomika

-Savitarpio pagalba

Ką reiškia socialinė nuosavybė?

Visuomeninė nuosavybė – nuosavybės sistema, kai gamybos priemonės priklauso visai bendruomenei, o ne yra privati nuosavybė. Egzistuoja daugybė skirtingų socialinės nuosavybės modelių, visais jais siekiama skatinti didesnę ekonominę ir socialinę lygybę.

Kam priklauso nuosavybė socialistinėje visuomenėje?

Socialistinėje visuomenėje visa nuosavybė priklauso vyriausybei. Tai apima visą žemę, pastatus ir išteklius. Valdžia valdo šią nuosavybę visų piliečių labui.

Parašykite komentarą