Stereo

Terminas „stereo“ reiškia garso atkūrimo būdą, kuris sukuria trimatės erdvės iliuziją. Tai daroma naudojant du ar daugiau garsiakalbių, kad būtų sukurta „garso scena“, kai kairieji ir dešinieji garsiakalbiai sukuria pločio pojūtį, o priekiniai ir galiniai garsiakalbiai – gylio pojūtį. Stereofoniniai įrašai daromi naudojant du mikrofonus, kurie paprastai išdėstomi skirtingais atstumais nuo garso šaltinio, siekiant sukurti erdvės pojūtį.

Stereofoniniai įrašai pasižymi plačia dažnine charakteristika ir aukštu ištikimybės lygiu, todėl puikiai tinka muzikai atkurti. Jos taip pat dažnai naudojamos filmuose ir televizijoje, nes gali sukurti labiau įtraukiančią patirtį.

Stereo sistemos gali būti pasyvios arba aktyvios. Pasyviosiose sistemose naudojami du atskiri stiprintuvai – vienas kairiajam, kitas dešiniajam kanalui. Aktyviosios sistemos naudoja vieną stiprintuvą kairiajam ir dešiniajam garsiakalbiams maitinti.

Terminas „stereo“ taip pat vartojamas kalbant apie dviejų kanalų garso formatą, kuris yra CD, DVD ir „Blu-ray“ diskų standartas. Šiame formate yra du garso kanalai, kurie paprastai koduojami „Dolby Surround“ arba DTS.

Kas yra mono ir stereo režimas?

Mono režimas reiškia įrašymą arba atkūrimą naudojant tik vieną garso kanalą. Paprastai tai atliekama naudojant vieną mikrofoną arba monofoninį maišytuvo įėjimą. Stereo režimas reiškia įrašymą arba atkūrimą naudojant du garso kanalus. Paprastai tai daroma naudojant du mikrofonus arba stereofoninį įėjimą mikseryje.

Kodėl vartojamas stereotipas?

Stereofoninis garsas naudojamas siekiant klausytojui sukurti tikroviškesnę ir labiau įtraukiančią garso patirtį. Naudojant du ar daugiau atskirų garso kanalų, stereofonija leidžia atkurti platesnį garsų spektrą, todėl klausytojas jaučia didesnį gylio ir erdvės pojūtį. Be to, stereofonija gali padėti sumažinti klausytojų nuovargį, nes garsas skamba natūraliau ir tikroviškiau.

Kodėl stereofonija vadinama stereofonija?

Žodis „stereotipas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „στερεός“ (stereos), kuris reiškia „kietas, kietas, tvirtas“.“ Šis žodis pirmą kartą pavartotas XIX a. pabaigoje apibūdinant stereoskopo rūšį – optinį prietaisą, naudojamą stereoskopiniams vaizdams peržiūrėti. Žodis „stereo“ ilgainiui pradėtas vartoti kaip bendras terminas, reiškiantis bet kokio tipo trimatį (3D) vaizdą.

Žodis „stereo“ taip pat vartojamas apibūdinant 3D vaizdų kūrimo procesą. Šis procesas apima dviejų atskirų vaizdų, kurių kiekvienas yra iš skirtingos perspektyvos, paėmimą ir jų sujungimą, siekiant sukurti gylio iliuziją. Šis metodas dažnai naudojamas filmuose ir vaizdo žaidimuose, siekiant sukurti labiau įtraukiančią patirtį.

Kaip veikia stereofoninis aparatas?

Stereogarsiakalbis – tai garso sistemos tipas, kuriame naudojami du ar daugiau garsiakalbių trimačiam, arba stereofoniniam, garsui išgauti. Terminas „stereo“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „stereos“, kuris reiškia „vientisas“.“

Stereogarsiakalbiai trimačiam garsui sukurti naudoja fazės panaikinimo metodą. Kai du vienodi garsai sklinda per du skirtingus garsiakalbius, jie panaikina vienas kitą, jei jų fazės tiksliai nesutampa. Tačiau jei du garsai šiek tiek skiriasi nuo fazės, jie sukuria stiprinantį poveikį, todėl bendras garsas tampa garsesnis.

Stereofoninio įrašo kairysis ir dešinysis kanalai, norėdami sukurti stereofoninį efektą, yra šiek tiek nesusiję fazėmis. Kai šie du kanalai atkuriami per du garsiakalbius, šiek tiek nefaziniai signalai susijungia ir sukuria trimatį garsą.

Parašykite komentarą