Paviršiaus aktyvioji medžiaga – tai medžiaga, mažinanti skysčio paviršiaus įtempimą, todėl jis lengviau pasklinda. Paviršinio aktyvumo medžiagos paprastai naudojamos kaip plovikliai, valikliai arba drėkinamosios medžiagos.
Paviršinio aktyvumo medžiagos paprastai yra organiniai junginiai, kuriuose yra ir hidrofilinių (mėgstančių vandenį), ir hidrofobinių (nekenčiančių vandens) grupių. Hidrofilinės grupės leidžia molekulei sąveikauti su vandens molekulėmis, o hidrofobinės grupės sąveikauja su aliejaus ar purvo dalelėmis.
Labiausiai paplitusios paviršinio aktyvumo medžiagos yra muilas ir plovikliai. Muilas gaminamas iš riebalų ir aliejų, reaguojančių su šarmu. Detergentai paprastai yra sintetiniai junginiai, kurie veiksmingiau nei muilas šalina nešvarumus ir riebalus.
Kaip paviršinio aktyvumo medžiaga veikia plaučiuose?
Surfaktantas yra lipidų ir baltymų kompleksas, kurį gamina II tipo plaučių alveolinės ląstelės. Ši medžiaga padengia alveolių (oro maišelių) vidų, sumažindama paviršiaus įtempimą ir neleisdama alveolėms suirti.
Kai žmogus įkvepia, alveolės išsiplečia ir prisipildo oro. Dėl to padidėja alveolių paviršiaus plotas, o tai savo ruožtu sumažina paviršiaus įtempimą. Paviršiaus aktyvioji medžiaga dar labiau sumažina paviršiaus įtempimą ir neleidžia alveolėms suirti.
Iškvėpimo metu alveolės susitraukia ir oras išstumiamas lauk. Paviršinio aktyvumo medžiagos taip pat neleidžia alveolėms suirti šio proceso metu.
Kokios yra 4 paviršinio aktyvumo medžiagų rūšys?
Keturios paviršinio aktyvumo medžiagų rūšys: joninės paviršinio aktyvumo medžiagos, nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, katijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos ir anijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos.
Joninės paviršinio aktyvumo medžiagos – tai paviršinio aktyvumo medžiagos, kuriose yra įkrautų grupių. Šios grupės gali būti teigiamai arba neigiamai įkrautos. Joninės paviršinio aktyvumo medžiagos paprastai naudojamos valymo priemonėse, nes gerai pašalina nešvarumus ir riebalus nuo paviršių.
Nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos yra paviršinio aktyvumo medžiagos, kuriose nėra įkrautų grupių. Šios paviršinio aktyvumo medžiagos paprastai naudojamos produktuose, kurie turi būti švelnesni odai, pavyzdžiui, šampūnuose ir kondicionieriuose.
Katijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos – tai paviršinio aktyvumo medžiagos, turinčios teigiamai įkrautų grupių. Šios paviršinio aktyvumo medžiagos paprastai naudojamos produktuose, kuriuos reikia dezinfekuoti, pavyzdžiui, rankų dezinfekavimo priemonėse.
Anijoninės paviršinio aktyvumo medžiagos – tai paviršinio aktyvumo medžiagos, turinčios neigiamai įkrautų grupių. Šios paviršinio aktyvumo medžiagos paprastai naudojamos skalbimo priemonėse, nes gerai šalina dėmes.
Ar indų ploviklis yra paviršinio aktyvumo medžiaga?
Taip, indų muilas yra paviršinio aktyvumo medžiaga. Paviršiaus aktyvioji medžiaga yra medžiaga, kuri mažina skysčio paviršiaus įtempimą, todėl jis lengviau pasklinda. Indų muilo sudėtyje yra paviršinio aktyvumo medžiagų, kurios padeda pašalinti nešvarumus ir purvą nuo indų.
Kokie yra paviršinio aktyvumo medžiagų pavyzdžiai?
Paviršiaus aktyvioji medžiaga yra bet kokia medžiaga, kuri mažina skysčio paviršiaus įtempimą, todėl jis lengviau pasklinda. Paviršinio aktyvumo medžiagos naudojamos įvairiuose produktuose, įskaitant valymo priemones, kosmetiką ir vaistus.
Kai kurie įprasti paviršinio aktyvumo medžiagų pavyzdžiai:
Muilas
Detergentai
Šampūnai
Emulsikliai
Drėkinamosios medžiagos
Dispersantai
putojančios medžiagos
Šios paviršinio aktyvumo medžiagos veikia mažindamos vandens paviršiaus įtempimą, todėl lengviau sudrėkina paviršius ir pašalina nešvarumus bei riebalus.