Ksenobiotikas yra organizmui svetimas cheminis junginys. Ksenobiotikai gali būti tiek natūralios, tiek sintetinės medžiagos, kurių galima rasti ore, vandenyje, dirvožemyje ir maiste. Daugelis ksenobiotikų yra žmogaus pagaminti, pavyzdžiui, pesticidai, vaistai ir pramoninės cheminės medžiagos. Kiti yra natūraliai paplitę, pavyzdžiui, augalų toksinai ir gyvsidabris.
Ksenobiotikai paprastai metabolizuojami organizme ir gali būti išskiriami su šlapimu, išmatomis arba prakaitu. Tačiau kai kurie ksenobiotikai nėra visiškai metabolizuojami ir gali kauptis organizme, todėl gali sukelti toksiškumą. Ksenobiotikai taip pat gali jungtis su baltymais ir DNR, todėl gali pakisti ląstelių funkcijos.
Nėra vieno galutinio požymio, dėl kurio medžiaga būtų laikoma ksenobiotiku. Tačiau dauguma ksenobiotikų yra sintetiniai arba žmogaus sukurti ir gamtoje nerandami. Jos taip pat paprastai yra svetimos organizmui ir nėra lengvai metabolizuojamos ar išskiriamos.
Kokie yra ksenobiotikų tipai?
Yra daug ksenobiotikų rūšių, tačiau iš esmės juos galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: sintetinės cheminės medžiagos ir natūralios cheminės medžiagos.
Sintetinės cheminės medžiagos – tai žmogaus sukurtos cheminės medžiagos, kurių natūraliai aplinkoje nėra. Sintetinių cheminių medžiagų pavyzdžiai – pesticidai, herbicidai ir pramoniniai teršalai.
Gamtinės cheminės medžiagos – tai cheminės medžiagos, natūraliai pasitaikančios aplinkoje. Natūralių cheminių medžiagų pavyzdžiai: augalų toksinai, gyvūnų toksinai ir natūralūs teršalai.
Ar alkoholis yra ksenobiotikas?
Taip, alkoholis yra ksenobiotikas. Ksenobiotikas apibrėžiamas kaip svetimkūnis, kurio organizmas natūraliai negamina. Alkoholis nėra natūraliai gaminamas organizme, todėl jis atitinka ksenobiotiko apibrėžtį.
Kam naudojami ksenobiotikai?
Ksenobiotikai naudojami įvairiems tikslams, pavyzdžiui, kaip vaistai, pesticidai ir pramoninės cheminės medžiagos. Jų taip pat galima rasti plataus vartojimo produktuose, pavyzdžiui, kosmetikoje ir valymo priemonėse. Kai kurie ksenobiotikai yra natūralios medžiagos, kurių negamina žmonės, pavyzdžiui, augalų toksinai.
Ar ksenobiotikai yra kenksmingi?
Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant konkretų ksenobiotiką, dozę ir poveikio laiką bei asmens jautrumą cheminei medžiagai. Žinoma, kad kai kurie ksenobiotikai yra kenksmingi didelėmis dozėmis, o kiti gali būti kenksmingi mažesnėmis dozėmis arba tik tam tikroms gyventojų grupėms. Tačiau apskritai manoma, kad ksenobiotikai gali labiau pakenkti nei duoti naudos.