Sąvoka „jutiklis“ reiškia gebėjimą suvokti arba aptikti išorinės aplinkos dirgiklius. Tai galima padaryti bet kuriuo iš penkių pojūčių: regėjimu, klausa, lytėjimu, skoniu ir uosle. Jutiminė informacija apdorojama smegenyse ir naudojama reakcijai sukurti.
Yra dviejų tipų jutiminė informacija: eksterocepcinė ir interocepcinė. Išorinė informacija gaunama iš išorinės aplinkos ir apima tokius dalykus kaip šviesa, garsas ir slėgis. Interocepcinė informacija gaunama iš vidinės aplinkos ir apima tokius dalykus kaip skausmas, alkis ir troškulys.
Jutiminė informacija paprastai apdorojama dviem etapais: iš apačios į viršų ir iš viršaus į apačią. Apdorojimas „iš apačios į viršų“ – kai informacija pirmiausia gaunama, o paskui apdorojama smegenyse. Apdorojimas iš viršaus į apačią – kai smegenys pirmiausia apdoroja informaciją, o tada ją interpretuoja.
Terminas „sensorinis“ dažnai vartojamas pakaitomis su terminais „sensorinis apdorojimas“ arba „sensorinio apdorojimo sutrikimas“.“ Tačiau šie terminai nėra tarpusavyje pakeičiami. Sensorinis apdorojimas – terminas, reiškiantis, kaip smegenys apdoroja sensorinę informaciją. sensorinio apdorojimo sutrikimas – tai būklė, turinti įtakos tam, kaip smegenys apdoroja sensorinę informaciją.
Ką reiškia jutiminis žodynas?
Jutiminis reiškia informacijos suvokimo per pojūčius procesą. Tai gali apimti regą, garsą, kvapą, skonį, lytėjimą ir (arba) judesius. Smegenys apdoroja jutiminę informaciją, kad sukurtų prasmingą patirtį.
Kaip kitaip vadinama jutiminė?
Žodį „jutiminis“ galima pakeisti žodžiu „pojūtis“.
Kokie yra jutimo problemų pavyzdžiai?
Egzistuoja daugybė įvairių rūšių jutimo problemų, tačiau dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai – klausos, regos, lytėjimo, uoslės ir skonio problemos. Jutimo problemos taip pat gali apimti pusiausvyros ir koordinacijos problemas. Žmonėms, turintiems jutimo problemų, gali būti sunku apdoroti informaciją, gaunamą iš savo pojūčių, jie gali būti pernelyg jautrūs arba nepakankamai jautrūs tam tikriems dirgikliams.
Kas yra jutiminis ir pavyzdys?
Jutiminis reiškia jutimo arba suvokimo procesą. Tai gali būti susiję su bet kuriuo iš penkių pojūčių: rega, klausa, uosle, kvapu, skoniu ir lytėjimu. Jis taip pat gali būti susijęs su abstraktesnių sąvokų, pavyzdžiui, skausmo, karščio, šalčio ir pan., suvokimu.
Pavyzdžiui, jei žiūrite baisų filmą, jūsų regos pojūtis suvokia ekrane matomus vaizdus. Jei girdite stiprų triukšmą, jūsų klausos pojūtis suvokia garso bangas. Jei užuodžiate kokį nors nemalonų kvapą, jūsų uoslė suvokia ore esančias molekules. Jei ragaujate ką nors saldaus, jūsų skonio pojūtis suvokia ant liežuvio esančias chemines medžiagas. O jei jaučiate aštrų skausmą, jūsų lytėjimo pojūtis suvokia kūno dirgiklius.